Sveikiname su Naujais 2013 metais. Tiesą sakant čia visai ne 2013-ieji atėjo. Tajiečiai gerokai yra paskubėję gyventi ir jau dabar sutinka 2556-uosius metus, bet tai tikrai nekliudo mums kartu linksmintis bei leisti į dangų spalvotus fejerverkus bei didžiulius žibintus. Jiems pasaulio pabaiga su visomis Majų pranašystėmis visiškai nerūpėjo nes 2012.12.21 d. jau senai prabėgo. Na, apie viską iš eilės. Šventė yra šventė, tad mes ją nusprendėme atšvęsti užsisakę vakarienę Kantoke rūmuose, kartu papildant savo kultūrinį gyvenimą su tajų nacionaliniais šokiais. Kaina 500 batų žmogui - visai normali. Vairuotojas, veždamas į rūmus, padarė nedidelį ratuką miesto gatvėmis ir supažindino mus, kur miestas sutiks naujuosius. Tą naktį visas miestas skendėjo lempučių mirgėjime: viešbučiai atrodė įspūdingai, o didžiausieji netgi parengė didžiulius šou su gyva muzika, išradingais maisto patiekalais, bei baigiamaisiais fejerverkais. 

Vakarienės metu supratome, kad terminas "viskas įskaičiuota" yra labai pavojingas: net ir labai alkanam suvalgyti visko vis tiek nepavyks, (nes visą laiką maistą papildo) bet pilvuko sopulį galima greitai "pagauti". Žiūrėdami šokius, suvalgytą maistą vis bandėme susluoksniuoti nestipriais alkoholiniais gėrimais. Gražios merginos su tautiniais rūbais ir ilgais priklijuotais nagais gracingai stypčiojo vietoje. Vaikinai sušoko kelis akrobatinius šokius, labai primenančius anglų perkusininkų grupės "Stomp" judesius. Kaip ir visi tautiniai dalykai yra skonio reikalas, taip ir šie šokiai bei muzika tikrai patinka ne visiems. Man jų ritmas ir stygų virpesys visai nieko, tad vakaras netruko prabėgti. Vakarienei pasibaigus iki Naujų Metų dar turėjome tris valandėles. Nusprendėme pasivaikščioti po naktines Chiang Maj'aus gatveles. Vakare miestas iš vietomis pilko ir ramaus miestuko pavirsta į šurmuliuojantį ir šviečiantį pramogų ir paslaugų didmiestį. Rodos lyg kažkas būtų mostelėjęs burtų lazdele. Barai, diskotekos, klubai, įvairaus tipo maitinimo užeigos užima ištisus kvartalus ir visi nori kuo nors išsiskirti. Labiausiai krenta į akis bariukai, kuriuose stovi biliardo stalai, o aplinkui labai daug merginų su aukštakulniais, siauromis ir blizgančiomis suknelėmis. Vietinių vyrukų ten nerasi, daugiausia merginos domisi baltaodžiais pagyvenusiais užsieniečiais.

Centriniai senamiesčio vartai. Juos pasiekėme likus pusvalandziui iki vidurnakčio. Vietinių grupių koncertas ir minios žmonių jau nebestebino, bet ir stovėti toje grūstyje nesinorėjo. Pasukome truputį į šoną. Tik čia supratome iš kur gimsta tas šviečiantis dangus. Tailandiečiai "uždegė dangų" - tūkstančiai žmonių su dar daugiau žibintų žiebė ugneles ir lydėjo žibintus, su savo palinkėjimais į dangų. Mums tai buvo nepakartojama. Prisėdome prie kanalo, juosiančio senamiestį, kranto ir stebėjome, stebėjome... Čia ir sutikome metų sandūrą. Tuo ši stebuklingai žavi naktis nesibaigė. Pakeliui į namus mums kelią pastojo didelis budistų vienuolynas iš kurio sklido vienuolių giedami mantrų garsai. Juoda ir geltona spalvos užvaldė visą erdvę aplinkui. Vienuolyno šešėliai šoko iššaukdami paslapties ir nežinomybės jausmą. Šalia šventyklos, kiemelyje stovėjo vienuoliai su dangun pasiruošusiais kilti žibintais. Juos supo vanuo kuriame plaukiojo daugybė žvakučių. Ir vėl tos spalvos: juoda ir geltona, naktis ir liepsna, tamsūs statiniai ir vienuolių rūbai - atsidūrėme lyg kitame pasaulyje. Bet juk taip ir buvo. Pabudome jau gerokai įdienojus. Prisiminimai vis dar labai ryškūs, na, aišku ir vis dar pilni pilvai po vakarykštės vakarienės. Tai pirmieji mūsų sutikti Nauji Metai be šampano butelio... Ne veltui Tailando karalius linkėjo visiems naujai sutiktais metais išmokti linksmintis be alkoholio.Pagyvensim, pamatysim...