Sekančią dieną pradėjome kelione į savaigalinį turgų - "Chatuchak weekend market". Iki turgaus geras gabalas kelio, tad reikėjo pasinaudoti taxi paslaugomis ir kaipgi čia nesusigundysi pigiais tuktuk'istų pasiūlymais - pusę miesto pervažiuoti už du litus. Pigiai, sako nuvešime, tik padarysime vieną sustojimą, juvelyrinėje parduotuvėje. Už tai, kad mes ten apsilankysime parduotuvės šeimininkai duoda nemokamus talonus kurui. Na galvoju, laiko turime, kodėlgi į juvelyriką napasižvalgius. Sutikome. Parduotuvė savo prabanga pritrenkė - prie durų stovėjo "Ferrari", kiekvieną klientą pasitinka, pasiūlo atsigerti arbatos (žodžiu super) ir nuveda į sales. Akys ir sveikas protas apraibsta iš karto. Brangenybių nesuskaičiuojamos galybės, nemokėčiau išsirinkti net jei ir norėčiau ką pirkti. Grįžti į protą padėjo kainos, kurios mano ir internautų nuomone, kelis kartus viršyja realias. Pardavėjos, netekusios vilties parduoti mums aukso, palydi į sidabro salę, po to į pigesnių papuošalų, po to į suvenyrų salę, kur jų susidomėjimas mumis ir baigiasi. Tuktuk'as mūsų sąžiningai laukė, bet pasirodo, kad tai buvo ne paskutinė mūsų stotelė. Iš ten mus maloniai nuvežė į siuvyklą, kur bandė mums pasiūti seniai iš mados išėjusių rūbų. Nepavyko, bet susipažinom su vyruku iš Birmos, kuris su liūdesiu papasakojo apie savo tėvynę, kurią "okupuoja" užsieniečiai, visų pirma kiniečiai. Pagaliau tuktuk'o sustojimai baigėsi ir mes, per dvi valandas, už anksčiau sutartą kainą atvykome į vietą. Įspūdis toks lyg Gariūnai išaugo iš vaikiško amžiaus ir išsiplėtė iki begalybės. To apsakyt neįmanoma. Tai reikia pamatyt, pajaust, pauostyt. Ten gali rasti ko tik širdis geidžia ir dar pigiai.

Prisegtos nuotraukos truputį ir Jums perduos tos šurmulingos atmosferos. Grižti atgal tuktuku nebesinorėjo, tad sumokėjome 13 litų taksistui, kuris greitai ir vėsiai mus pristatė namo.

Turgaus koordinates rasite čia: