Dvi valandos kondicionuojamam mikriuke ir mes jau Patajoje - nuodėmės, sekso ir rusų kurorte. (bet mes to nežinojome)

Žadėjo mus nuvežti iki miesto centro, bet vairuotojas pamatė, kad mes naujokai, tai išlaipino pora kilometrų anksčiau, kad mes susipažintume su šiuo kontraversišku miestu. Kilometras pėsčiomis, su kuprinėmis, alinamame karštyje mus privertė kiek galima greičiau ieškotis vietos apsistoti. Čia kaip tyčia pasipainiojo "vietinis" škotas ir pasiūlė savo viešbutuką. Kaina nedidelė, tad daug negalvodami apie komfortą, įsikūrėme. Priešaky dar visa diena. Jūra čia pat, griebėm rankšluoščius ir į žygį. Tas išsvajotas mėlynas vanduo pasirodo yra tik saloje ir ten patekti galima tik laivu, tiesa visai nebrangiai, vos už 3 litus. Mieste daugiausia išplėtotos vandens paslaugos ir atrakcionai. Mes dėl to visai nenuliūdome, pabraidę pakrantėje, patraukėm toliau į miesto šerdį "Walking street". Tik čia atsivėrė visi miesto privalumai - nuotraukose matomi barų pavadinimai kalba patys už save. Tiems kas nesupranta angliškai, siūlau atvažiuoti į vietą - rusai išvers suprantamesniu slengu. Beje apie rusus, čia jų yra įsikūrusi apie 240000 žmonių diaspora, turi jie penkis televizijos kanalus, savo mokyklą ir t.t. Stato jie savo kvartalus (kondominiumus) su tokia architektūra, kad man neteko nieko panašaus matyti ir kataloguose. Kaina pilnai įrengto su baldais buto prasideda nuo 90000 litų. Čia būdamas pamastai, gal įsigyti kokį?

Vakare, grįžtant į viešbutį, žmona greitai suprato kur papuolėm. Baltaodžių moterų baruose nerasta. Aplinkui barų šimtai, o kiekviename iš jų po kelias dešimtis beveik apsirengusių merginų. (Gal ir ne?) Vakare taip norėjosi išeiti pažaisti biliardo, bet gavau atsakymą, ne... Teko eiti kartu. Tai mažai gelbėjo, nes kelis kartus vietinės gražuolės mus jau buvo beišskirią. Laimingo atsitiktinumo ar mano pastangų dėka, kerams atsispyrėme ir greitomis grįžome į viešbutį. Teisybės dėlei reikia pažymėti, kad sekso industrija yra susiformavusi tik prie jūros esančiuose rajonuose. Pajudėjus giliau, tai didelis, vis dar besivystantis ir dūstantis nuo turistų trimilijoninis miestas. 

Visagalis internetas mums pakuždėjo sekančios dienos išvyką į Patajos akvariumą "Under water world". Skubėti kur neturime, ryte nulijo lietutis, iki akvariumo apie 5 kilometrai kelio. Einame pėstute, apžiūrinėdami lauko prekybą, šalia išsidėsčiusias kavinukes, bei begalinį automobilių ir motorolerių srautą. Bevaikščiojant išmoksti nebekreipti dėmesio į vietinių pasiūlymus kažko nusipirkti ar kažkur užeiti. Kelionės metu vidinis balsas man kuždėjo, kad kažkas tai čia ne taip, googlemaps mums šį kartą sumelavo ir nuvedė ne ta kryptimi. Su čiabuviais, išsiaiškinus kelių vingrybes, išbandėme vietines autopaslaugas, tai kažkas panašaus į tuktuk'ą, bet didesnis ir telpa vrš dešimt žmonių. Bendrakeleiviai, paslaugiai parodė kurioje vietoje išlipti, tik vairuotojas vietoj jam priklausančio vieno lito žmogui, pabandė pagudrauti ir nuskaityti dvigubai daugiau. Bilietas į akvariumą kainuoja 500 batų (44lt). Brangstančios kainos pasiekė ir Aziją, nes dar pernai šis bilietas kainavo 450 batų. Įspūdžiai tikrai buvo verti išleistų pinigų. Šimto metrų ilgio povandeninis tunelis, leido mums beveik prisiliesti prie dvimetrinių ryklių, pekiasdešimt ar daugiau kilogramų dydžio žuvų, įvairiaspalvių rifinių žuvelių, murenų, medūzų, vandens arkliukų. (Atsiprašau dėl nuotraukų kokybės, nes fotografuojant su blykste gaunasi atspindžiai, o be blykstės žuvys spėja nuplaukti).

Grįžome namo jau sutemus. Apsilankėme supermarketuose "Tesco" ir jų vietiniame "BigC". Viršutiniuose jų aukštuose yra įsikūrę maitinimo centrai, kurie pasirinkimo įvairove mus nudžiugino, o ir piniginės storis juose nelabai nukenčia.

Nong Nooch - botanikos sodas-kaimelis: Savarankiškai aplankyti vietines įžymybes, truputi pasistengus, tikrai galima, be to ir vieną kitą litą sutaupyti galima, bet atvykus trumpesniam laikui tikrai verta kreiptis į vietines agentūras ir užsisakyti norimą maršrutą. Ryte truputį migtelėjome, po pietų jau vėlu patiems ką nors organizuotis, tad botanikos sodą Nong Nooch aplankėme su gidu. Tiems kam bus jau atsibodusi jūra, šis sodas kaip tik į temą. Neapsieita aišku ir be amerikoniško kitčo, bet užtai kokios banzai alėjos, mini "Stonehenge", prancūziški karalių sodai...Sodas tikrai didelis. Jį galima apžiūrėti tiek vaikščiojant apžiūros platformomis, tiek nusileidus į apačią, vaizdai skirtingi ir nuostabūs. 16 val. sode prasideda Tajų kultūros pasirodymas, o 16,30 val. dramblių šou. Mane asmeniškai drambliai sugražino į vaikystę, kurioje aš plojau džiaugiausi ir garsiai komentavau jų triukus. Jei turite kantrybės, peržiūrėkite prisegtą video, gal man pavyko perduoti nors truputį ten tvyrojusios atmosferos.

Ryt kelionė į salą Kho Chang, laukia naujo būsto ieškojimas ilgesniam laikui. Kaip viskas sekėsi, tikiuosi netrukus parašysiu.