2012 spalio 29 d. Atvykstam į Ko Changą

Patajos rytas. Karštas ir tvankus....

Sėdim prie viešbutuko, laukdami mikriuko į Ko Chango salą. Pro šalį zuja į darbą skubantys vietiniai, sunkiai praslenka pavargę naktinėtojai, tingiai besitvarkančios kavinių padavėjos. Nauja diena kurorte  prasideda, nors tik ką dar šurmuliavo naktinis gyvenimas. Kai atvažiuoja mūsų paimti, su džiaugsmu paliekame ją (Pataja). Na, ne mūsų šis miestas.

Pakeleiviai  –  pora moteriškaičių ir trys vieniši vyrukai, pavargę nuo Patajos naktinių nuotykių, besitikintys atsigaut saloje. Pora stopų kelyje ir po 2,5 val. atsiduriam Trat‘e, iš kur keltas smagiai mus perkelia į KoChangą, priglausiantį mus ilgėliau – iki gruodžio 17 -os. Jausmas toks, lyg įvažiuojam į Neringą, tik čia vietoj pušų kyšo palmės. Pakrante vinguriuodamas siauras, vietomis serpantininis, keliukas, pro miestelius, žvejų kaimelius atveda į Bang Bao – patį piečiausią salos iškyšulį, turintį savo žvejų kaimelį su mini uostu, iš kurio laivai kelia į aplinkines mažas nuostabias saleles. Internetu rezervavomės bungalą porai dienų, kad neskubėdami rastumėme vietą kur apsigyvent. Bungaliukas pavadintas skambiai – „Cliff cotages“, deja nameliukas papuolė toks palaikis, kad net tose tarybinėse pionierių stovyklose, rodos gyvenom karališkai. Tačiau vaizdai iš ten tikrai karališki. Vakare pasimėgavimui dar nuvykstam į šalia esantį pliažą kur nuleidom saulę besimaudydami smėlėtoje pakrantėje, kažkur toli jūroje žaibavo, žybsėjo gausūs laivų žiburiukai, virš galvos kabėjo pilnatis, ant kranto žiebėsi kavinių fakelai, vanduo apie +30 laipsnių, žodžiu rojus žemėje....

Ryte pradedam būsto paieškas. Visa Ko Chango pakrantė nusėta įvairaus lygio poilsinėmis. Kainos nuo 20 iki 800 lt/para dviems. Tačiau, kai ore toks karštis, vaikščioti ir klausinėti menkas malonumas, be to, kur kaina mus tenkina, ten netenkina kokybė ir atvirkščiai. Išsinuomojam motorolerį (kaina 17 lt/parai) – vaikščioti nebereikia. Lengviau atsiputi tik spausdamas gazą, švelnus vėjelis išdžiovina sukaitusius kūnus, bet sustojus vėl tas pats, tad ilgai nesikankinus mes vėl pliaže. Nerimas, kad gyventi dar neturime kur, truputi graužia sąžinę, bet atsigaivinti šaltu alumi norisi daugiau. Čia, besilepinant atokaitoje, susipažįstame su vietiniu jaunuoliu vardu MOO. Žodis po žodžio ir mes jau žinome, kur ieškotis būsto. Taip dar kartą mes įsitikinome, kad alus kartais padeda.  

Išsinuomavome tajų stiliaus, nedidelį namelį. Svarbu, kad yra kondicionierius, šaldytuvas, mini virtuvėlė ir san. mazgas su dušu. Dar turime ir savo verandėlę, kurioje žadame praleisti vakarus ir rašyti naujienas Jums. Jūra – tik 50 metrų, tačiau mes į ją atsisukę nugara, be to paplūdimys akmenuotas (iki smėlėto tik 3km.) Internetas labai silpnas ir lėtokas. Šeimininkas žadėjo artimiausiomis dienomis ryšį pagerinti, bet aš tuo nelabai tikiu. Kainą suderėjome taip pat neblogą, už 49 nakvynes ir naują motorolerį teko sumokėti 1743 litus. Žodžiu, kiek galima greičiau movėme iš tų Cliff’o bungalų ir praleidome pirmą naktį savo būse. Vadinasi mūsų vietovė “Bail lan” paplūdimys. Žinau, kad pavadinimai jums nieko nereiškia, bet mums, kalbantis su vietiniais, tik jais ir gali operuoti. Dar daug reikės paplušėti norint atsiminti vietovių pavadinimus. Pirma pažanga jau yra – ačiū jų kalba yra “Korp kun krap/ka” žiūrint kas esi vyras/moteris, tariasi – “kopunkap arba kopunka” (kirtis gale). Čia rašau tiems, kas jau apsisprendė atvažiuoti pas mus į svečius. 

Porą dienų pailsėsim ir vėl ką nors įdomaus parašysim. Laukite…