Vėl išaušo ir vėl mes kelionėje. Šiauriniame Tailande rytais (ir vakarais) saulutė šviečia, bet nešildo, tad šiltesnis drabužėlis tikrai nemaišo. Įsidienojus vėl viskas grįžta į savo vėžes - šilta. Mūsų busikas vis kopia ir kopia serpantinais aukštyn į kalnus. Jausmas, kad vairuotojas nori nuvežti mus tiesiai į Birmą. Pasirodo, kad jo planuose buvo parodyti mums, kaip auginama arbata. Būnant tose vietovėse jautiesi lyg tave supa pasulis, kurio Tu visiškai nepažįsti - kalnai, kalnai, jų terasos ir į tolį besidriekiančios arbatos krūmų eilės. Jos tokios visos vienodos ir tokios tvarkingos, akys mato, bet nuo begalinių linijų viskas raibuliuoja. Čia pat, vietoje, prisiklausius visokių arbatos auginimo istorijų, nuperki bet kokią arbatą, nes ją įsiūlyti labai lengva. (Truputį juokauju). Iš tiesų, tai prieš perkant, pardavėjai leidžia paragauti visokių arbatos rūšių. Man labai patiko, kaip moteriškaitės vikriai pilsto nedidelius puodelius arbatos, juos skalauja, paskui vėl ruošia kito skonio mišinį.

Galutinai vis tiek susipainiojau skoniuose ir pirkau viską tik pagal pavadinimus. Bet - buvo skanu. Vakarop mus pasivijo audra iš Birmos, nepadėjo net aukšti kalnai. Gerai, kad spėjome pasiekti viešbutį Chiang Rai'aus mieste. Kavinėje vakare pliūptelėjo didžiuliai vandens lašai, kurie palaipsniui perėjo į pupos dydžio ledinę krušą. Ot tai džiaugėsi vietiniai gyventojai - tokį vaizdą, kai kurie iš jų matė pirmą kartą savo gyvenime. Keli net priėję klausė, ar mūsų kraštuose šitaip sninga? Angliškai žodžio "kruša" savo žodyne neturėjau, tad pasitenkinau paaiškinimu, kad tai ledas, o ne sniegas.

Sekančią dieną mūsų jau laukė, visos šiaurinės kelionės labiausiai laukiamas statinys - Baltoji šventykla (Wat Rong Khun). Internete perskaičiau, kad ji būna gražiausia anksti ryte ir vakare, kai saulės spinduliai suformuoja daugiau šešėlių. Tuomet ji pasiduoda fotografų pastangoms įamžinti ją fotografijose. Fotografuojant ją dienos metu, gaunasi tiesiog baltos sienos ir užfiksuoti visų grožybių nepavyksta. Nepaisant mano pastangų, mūsų draugams anksti atsikelti nepavyko, bet ankstesnėmis dienomis buvome geri, tad buda pasigailėjo mūsų ir atsiuntė debesėlius saulei užstoti. Žodžiu viskas liuks. Pirmą kartą ją išvydus susidarė įspūdis jog stovime prie sniego karalienės rūmų. Tai ne šventykla, o architektūros kūrinys, kuriame galima rasti ir freskų su šių laikų herojais - terminatoriumi, žmogumi voru, matricos herojais ir net angry bird'ais. Baltąją šventyklą aprašyti yra gana sunkoka, nes kiek žmonių tiek nuomonių. Galiu tik pasakyti, kad ji pradėta statyti 1997 m. ir žadama užbaigti 2070 m. Taigi, statinys šiuolaikinis, bet toli gražu neeilinis. Viskas pastatyta ir statoma iš balto skiedinio ir veidrodžio gabaliukų. Pasižiūrėti tikrai yra į ką, o nuomonę turėkite patys... Nežinau ar pavyko nuotraukose perduoti nors dalelę "baltosios" didybės.

Bus daugiau...