Septintą ryto busiukas mus pasiėmė nuo namų ir pakeliui rinkdamas keleivius, patraukė link Kambodžos sienos. Kelte paskutinis žvilgsnis atsisveikinant su Ko Changu, kur mes gyvenome beveik porą mėnesių. Salą paliekame papilnėjusią turistais, šurmuliuojančią, kur kas gyvesnę, nei radome. Žinau, kad mums trūks tų nepakartojamų saulėlydžių, kuomet besirisdama jūron, saulė ir debesys išlieja vis naujas, įstabias akvareles danguje,  ilgų maudynių šiltoje jūroje, vakarojimų pas širdingą Pom'o šeimą, mūsų ištikimos draugės - Hondos, su kuria, švilpiant vėjui pro ausis, apkeliavom visą salą. Tačiau keliautojo dvasia stumia naujų įspūdžių, patyrimų, todėl mes kelyje. Bilietas į vieną pusę kainuoja 400 - 500 Batų (apie 40 lt) žmogui. Kai atstumas yra virš penkių šimtų kilometrų, kaina net labai priimtina. 

Kelionė iki sienos, pakankamai rami, jei neskaitysime policijos reido per kurį areštavo mūsų busiuką su vairuotoju ir keleiviais, bei porą valandėlių pralaikė policijos komisariate. Oficialus paaiškinimas - neaiškumai su dokumentais... Atvykstame prie sienos. Čia prasideda linksmybės. Rodėsi lyg būtumėm grįžę į 1991 metų Lietuvos pasienį. Autobusų nepraleidžia, tad tenka sieną kirsti pėstute, su visais eilių ir karščio išbandymais, bei nežinant ar kas nors sutiks mus Kambodžos pusėje. Viskas lyg ir baigėsi sėkmingai. Po ilgų 15 val. ir septynių pakeistų transporto priemonių, pasiekėme viešbutį. Nustebino truputį kambarys, kuris atrodė visai ne taip, kokį rezervavomės internetu, o norint gauti geresnį reikėjo damokėti.

Nors ir pavargę, bet buvome laimingi. Beveik visi sutikti žmonės Siem Riepe buvo labai draugiški, neblogai kalbantys angliškai, bei neturintys įkyrumo, su kuo dažnai tenka susidurti Tailande. Mūsų viešbutukas miesto centre, o miestas jau ruošiasi įtikti turistams artėjančių švenčių proga - viskas mirgėte mirga nuo lempučių ir girliandų šviesų. Senamiestis įspūdingas savo barais, restoranais, naktiniu gyvenimu, bei žemomis kainomis. Norėjosi išbandyti viską, bet vietos pilvuose tikrai nepakako. Visur atsiskaityti galima doleriais, net meniu ir tuose viskas parašyta doleriais. Iš kur jų gauti? Ogi bankomatai išduoda taip pat tik dolerius. 

Ryte mūsų jau laukė tuktukas su vairuotoju. (Dviem pilnom dienom už jį suderėjome sumokėti 25 USD) Pagrindinis visų turistų maršrutas Siem Riepe, aišku yra Angkor Wat'as su apink išmėtytomis didesnėmis ar mažesnėmis šventyklomis. Per vieną dieną apžiūrėti viską yra labai sunku. Turistams siūloma du apžiūros ratai mažasis ir didysis. Tuktukų vairuotojai viską žino ir neblogai suplanuoja tau maršrutą. Tiesa, bilieto kaina Angkor Wat'e dienai/žmogui yra 20 USD, bet pamatyti vaizdai tikrai atperka visas pastangas atkeliauti iki čia. Labiausia mums patiko, ne tos, jau restauruotos ir pilnai sukultūrintos vietos, bet pasivaikčiojimai į šoną, ar vietas, kurios yra nuspręstos palikti nerestauruotinomis. Šventyklose, daugelyje vietų moterims galioja spec. aprangos kodas - ilgos kelnės ir marškinėliai su rankovėmis. Ir šį kartą Jūratei neteko visko pamatyti. Tikriausiai mums, kaip ir daugeliui čia atvykstančių žmonių, pati įspūdingiausia buvo paskutinė šventykla su didžiuliais medžiais, apraizgiusiais akmeninius statinius. Jau daug amžių medžiai čia iš pradžių prilaikė statinius, bet dabar po truputį juos griauna. Sienos vietomis laikosi tik žmonėms jas sutvirtinus atramomis ir taip įsikišant į natūralią laiko tėkmę. Medžiai juk taip pat neamžini. Matėme kelis atgyvenusius jau savo amželį didžiulius medžius, nugriuvusius kartu su šventyklų sienomis ir nusinešusius su savimi dalelę istorijos. Nuotraukų atminimui prisidarėme virš trijų šimtų. Gaila, kad tik keliomis galime su Jumis pasidalinti...

Visa diena po karšta Kambodžos saule. Organizmo dehidratacija. Grįžome vakarop namo ir dar saulei pilnai nepasislėpus už horizonto, nuskubėjome į "Pub Street" atstatyti skysčių balanso, bei ragauti tų khmerų valgių, kurie vakar netilpo. Alus juk čia, tik 0,5 USD už mažą bokaliuką!...